Ir sugrįžo gyvenimas į savas vėžias. Vėl darbas, namai, mokiniai… Pirma savaitė visada kvaila būna, nes dar niekas neaišku, administracija čia dirba taip, kaip jiems patinka. Sako vieną, o realybėje viskas visai kitaip. Prižada, kad turėsiu tik aštuonis mokinius klasėje, o vietoj to – 31. Ir dar sako, kad jie laikys IELTS testą, ir aš destau jiems intensyvų rašymo kursą. Mano išdidumą paglostė faktas, kad, jų nuomone, aš vienintelė, galinti tai daryti. Tačiau as vienintelė žinau, kad tie vaikai nė pro kur to testo neišlaikys. Ir nors bandau visiems tai paaiskinti, neikas manęs nesiklauso. Bet aš nusiteikusi karingai – dirbsiu.

Vakar i mano oral english klasę susirinko 91 studentas. Aš žado netekau. Neįsivaizduoju, ką reikės su jais daryti. Ir dar jei visi tokie pasipūtę ir nedraugiški. O šiandien į kita oral english klasę susirinko 60 studenčiokų. Bet jie visi draugiški, malonūs, neblogai šneka angliškai, atidūs ir paklusnūs. Todėl darbas ėjosi lengvai ir visi buvome patenkinti.

Vat taip vat prasideda naujas semestras… o aš vis dar negaliu pamiršti…ir svajoju apie beribius tolius, horizontą, kalnus….kalnus…nutrintas kojas, apdulkėjusią šypseną….ech…