Yangshuo yra labai jau nedidelis kaimas, net Lietuviškais standartais tai būtų miestelis, bet žemėlapyje jis svarbus tuo, kad yra įsikūręs labai jau gražioj vietoje. Karstiniai kalnai ir dviejų upių santaka tikrai atima žadą.
Labiau turistinio miestelio turbūt nesutiksi – viskas, nuo parduotuvių iki restoranų – padaryta taip, kad tik svečiams būtų patogu. Ir visi kalba angliškai. Ir pilna vakarietiško maisto restoranų – jei tik eisi pro šalį, pagaus už rankos šaukdami: pizza…..aaaa
Kadangi dabar žiema, tai vandens pramogos neveikia, todėl lieka vienintelis užsiėmimas, neskaitant pinigų leidimo – važinėjimas dviračiais. Juos nuomuoja ant kiekvieno kampo ir gali pasirinkti, ar minti pedalus, ar važiuoti motoroleriu. Aš, aišku, imu dvratį. Ne šiaip sau rožinės spalvos su baltomis bliekomis ir violetiniu krepšeliu, bet, kaip ir priklauso dviratininko sesei, čiumpu kalnų dviratį prieš sumokėdama pinigus išbandau kaip veikia stabdžiai ir pavaros. Nusipirkusi žemėlapį, dar pasiklausiu nuomuojančiųjų, ar kelią lengva rasti – “be problemų” atsako jis man- sek kelio ženklus. Aha, sekti tai sekti, bet kad tų kelio ženklų niekur nėra. O jei sustojusi ir išsitraukusi žemėlapį teiraujuosi pagalbos, žmonės rodo visai kitą krytį nei žemėlapis. Na, nesu aš tokia kaip tėtis, ir erdvėje orientuotis taip puikiai nemoku, bet su žemėlapiu dar nė karto nesu pasiklydusi. Bet kuo toliau, tuo aiškiau darėsi, kad tas žemėlpis kažkoks atvirkščias.
Teisybę sakau. Tada numojau ranka ir važiavau kur kys veda, pasikliaudama vietiniais ir savo istinktais. Ir diena buo nuostabi, ir vaizdai gražūs, ir pakeliui sutikti dviratininkai draugiški. Tik kartais pasigailėdavau, kad neėmiau rožinio dviračio, nes jis turėjo bliekas (purvasaugius??), o kadangi vakar lijo, tai grįžau purvina nuo galvos iki kojų.
O grįžūs klausiu vaikinuko, kuris pardavė žemelapį, kodėl tas žemėlapis toks atvirkščias, o jis man ir sako su gudria šypsena: “ai, čia pas mus visi žemėlapiai tokie netikslūs. Niekam neįdomu tuos kaimo kelius tiksliai sužymėt. Pažymėsi viena, kaimiečiai paskui kitą išsikas, tai ką tada daryt? Iš naujo žemėlapius braižyt?” Aš, tokios jo logikos apstulbinta, bandau klausti: O kaip gi turistai? O jis man – ” o taip juk dar smagiau, ar ne?”