Labai labai patiko stebėti pavilijonuose dirbusius žmones. Ypač tuos, kurie turėjo atlikti patį atsakingiausią darbą – dėlioti antspaudus į Expo pasus. Ir nors paskutinį parodos pirmadienį žmonių buvo neperdaugiausiai – norinčių antspaudų buvo eilės. Protingiausiai pasielgė tie, kurie tokį labai jau atsakingą darbą patikėjo kiniečiams. Juk jie vietiniai, gali ir pašūkauti, ir paaiškinti. Na, o visiems kitiems teko vargti.

Pirma auka – simpatiškas vaikinukas iš Juodkalnijos. Liūdnai susimastęs, užgulęs stalą, abejinga veido išraiška mašinaliai dėliojo tuos antspaudus. Mus pamatęs truputį atkuto ir pasipasakojo, kad taip darbuojasi jau trečias mėnuo, diena iš dienos. Ir laukia nesulaukia, kada galės važiuoti namo. Padovonajo po vėliavėlę ir liūdnai šyptelėjo pavymui. Kažin, su kokiom viltim jis važiavo dirbti į Expo ir kaip savo darbo patirtį apibūdins gyvenimo aprašyme.

Dar pora neeilinių veikėjų buvo Kroatijos pavilijone. Kostiumuotas vaikinukas, ausis užblokavęs ausinėmis spoksojo į nėšiojamo kompiuterio ekraną, ir labai labai nervavosi kai kiniečiai vienas po kito grūdosi reikalaudami antspaudų (veido išraiška bylojo: nelįsk, nes blogai baigsis). Jis ne tik nervavosi, bet tuo pačiu metu sugebėjo ant jų užrikti, neatitraukdamas akių nuo kompiuterio. Multitasking. O jo kolegė, simpatinga kroatė buvo taip įvaldžiusi savo darbą, kad net nežiūrėjo ką daro. Ir buvo taip toli nuo visų, mintyse, matyt, skraidė ten, kur labai labai gera. Reikėjo labai pasitengti, kol atkreipėme jos dėmesį.

Kol vieni vargo, kiti surado išeitį. Tiksliau tą išeitį surado Karibų jūros pavilijono šalys. Jie tiesiog padėjo antspaudą ant stalo, ir liepdavo žmonėms patiems juo naudotis. O darbuotojams telikdavo žiurėti, kad viskas eitų sklandžiai. Tiesa, jiems ši idėja veikė, nes pavilijonas nėra labai populiarus. Pačiuose lankomiausiuose paviljonuose žmonės būtų tuos antspaudus sulaužę į gabalėlius.

O smagiausia buvo Togo paviljone. Vienas kinietis su savimi turėjo net 26 Expo pasus. Neklauskit kodėl, nes tikrai nepasakysiu. Vos tik mus pamatęs, jis pasigyrė: turiu  net 26 pasus. Mes ir klausiam: kam tau jie? O jis atsako: it’s a very beautiful country.  Mes nepasiduodame: What’s the name of the country? Ir jis parodo savo išprusimą: O O O O O…….ooooo….very beautiful country…..Svarbu, kad anstpaudas būtų, tiksliau 26 antspaudai…

Bet ne visi ten tokie iškankinti. Bare dirbęs šaunus lenkas (!!!!!) pavaišino degtinyte, latvis pasidžiaugė susiradęs daug draugų iš viso pasaulio, o ukrainietė buvo nustebus, kad galiu šnekėti rusiškai.